Naujienos

Baigėsi jau penktą kartą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva rengtos Lietuvių kalbos dienos, kurios, kaip ir buvo tikimasi 2016 m., jau tapo gražia tradicija. Kėdáinių profesinio rengimo centras nuo pat pradžių prisidėjo prie prasmingos iniciatyvos ir visus penkerius metus nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. organizavo įvairius kalbinius renginius. Netgi šiais metais koronaviruso grėsmės akivaizdoje pavyko surengti visus planuotus renginius: dailyraščio konkùrsą, netradicinę lietuvių kalbos pamoką „Kaip gimsta nauji lietuviški žodžiai?“, kūrybines dirbtuves – akrosticho LAISVĖ konkùrsą, rašėme Nacionalinį diktantą, klausėmės Skirmanto Valento paskaitos „Kaip ošia Antano Baranausko Anykščių šilelis“, žiūrėjome Naujojo teatro poetinį spektaklį „Beauštanti“ pagal Maironio kūrybą. Malonu, kad Lietuvių kalbos dienoms ski̇̀rtus renginius palaiko ir juose visada dalyvauja centro direktorius Dangiras Kačinskas. Nors esame profesinio mokymo įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – rengti kvalifikuotus darbuotojus, tačiau siekiame mokinius ugdyti visapusiškai, kad jie bręstų kaip asmenybės, suvokiančios savo tautinę tapatybę, mylėtų savo tėvynę ir jos kalbą. Prie tokio ugdymo prisideda kasmet organizuojami Lietuvių kalbos dienoms skirti įvairūs kalbiniai renginiai: akcijos, konkùrsai, viktorinos, išvykos į rašytojų gimtąsias vietas ir memorialinius muziejus, garsiniai skaitymai, susitikimai su kalbininkais ir kt. Norėčiau pasidalyti mintimis apie kelis įsimintiniausius. Iki šiol džiaugiamės akcija, kuri įtraukė visą centro bendruomenę – mokinius, jų tėvus, mokytojus, kitus darbuotojus. Išrinkome šimtą gražiausių lietuviškų žodžių, o iš jų suvėrėme trispalvį vėrinį, kuris visus metus puošė bibliotèką ir džiugino kiekvieno čia užsukusio akį ir sielą. Nepamirštami šilti, jaukūs, prasmingi susitikimai su kalbos puoselėtojais: Kalbos premijos laureate Violeta Bakutiene, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotoju Donatu Smalinsku, Skirmantu Valentu, Kauno kolegijos dėstytoja, Lietuvių kalbos instituto bendradarbe Aušra Rimkute­Ganusauskiene. Jų mintys ir paveikūs žodžiai paliko neišdildomą įspūdį. Jautrios ir, sakyčiau, šventos akimirkos patirtos skaitymuose „Nusilenkime gimtajam žodžiui“. Tai buvo ypatinga žodžio ir muzikos šventė, kurią sukurti padėjo Kėdáinių muzikos mokyklos auklėtiniai ir jų mokytojai. Pajutome nepaprastą bendrystės jausmą, mus visus sujungė meilė gimtajai kalbai. Tokie renginiai ne tik telkia centro bendruomenę, juose noriai dalyvauja ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. Smagu matyti mokinį, sėdintį šalia garbaus amžiaus žmogaus. Gražiai bendradarbiaujame su Kėdáinių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švediene. Jos iniciatyva pernai pradėtas organizuoti Kėdáinių įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkùrsas, jis vyko ir šiais metais. Malonu, kad
Mums rašo Lietuvių kalbos dienos Kėdainių profesinio rengimo centre bendradarbiauti, įgyvendinant naują sumanymą, Rūta Švedienė pakvietė mus, Kėdáinių profesinio rengimo centrą. Mokiniai noriai įsitraukė į veiklą – skersai išilgai išvaikščiojo Kėdáinius ir nufotografavo visas iškabas su pavadinimais. Nuotraukos buvo perduotos idėjos sumanytojai Rūtai Švedienei. Paskui mokiniai dar ėmėsi ir tyrimo: sudarė nufotografuotų pavadinimų sąrašą ir nustatė, kiek procentų iš jų yra lietuviškų, kiek užsienietiškų ir kiek dirbtinių žodžių. Gauti rezultatai tokie: iš 200 pavadinimų lietuviški yra 81 proc., užsienietiški – 19 proc. Atrodo, reikėtų džiaugtis, kad Kėdáiniuose vyrauja lietuviški pavadinimai, tačiau pastebėta, kad tarp lietuviškų pavadinimų net 33 proc. yra dirbtiniai ar netaisyklingos darybos. Ši veikla mokiniams buvo įdomi ir naudinga patirtis. Sùrinktus Kėdáinių įmonių ir įstaigų pavadinimus aptarėme ir raginome mokinius, kurie, įgiję profesiją, ateityje kurs savo verslą, steigs įmonę, taip pat nepamiršti lietuvių kalbos, ieškoti gražaus, taisyklingo lietuviško pavadinimo ir įrodyti, kad lietuvių kalba verslo nežlugdo. Dar vienas bendradarbiavimo su Kėdáinių rajono savivaldybe pavyzdys – šiemet Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotèkoje, naujojoje stiklinėje erdvėje, kur kėdainiečiai rašė Nacionalinį diktantą, eksponuoti mūsų centre organizuoto dailyraščio konkùrso darbai. Savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė daug dėmesio skiria ir visõs Kėdáinių bendruomenės kalbiniam švietimui, kasmet baigiantis Lietuvių kalbos dienoms organizuoja konferenciją, kurioje pranešimus skaito iškilūs kalbininkai, literatūrològai, istorikai, yra dalyvavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Esu įsitikinusi, kad visi Lietuvių kalbos dienoms skirti renginiai, didesni ar mažesni, turi prasmę, prisideda prie lietuvių kalbos puoselėjimo, prestižo didinimo, lietuvių kalbos mokymosi motyvacijos stiprinimo. Toks šių dienų tikslas ir yra.

BIRUTĖ KONSTANBLACKAITĖ Kėdainių profesinio rengimo centro mokytoja, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių
Mikalojaus Daukšos skyriaus narė

Straipsnis išspausdintas žurnale ,,Gimtoji kalba"